Modernizavimas: netinkama techninio projekto kokybė kelia problemų visiems proceso dalyviams
Statybvietėje, pažymi Statybos inspekcija, techninis prižiūrėtojas privalo kontroliuoti, ar darbai atliekami pagal statinio projektą ir kokybiškai. Tačiau iš čia ir kyla, anot techninės priežiūros specialistų, svarbiausios problemos.
UAB „Statybų techninė priežiūra“ direktoriaus pavaduotojas, bendrosios techninės priežiūros vadovas Arvydas Šernas sako, kad pagrindinė problema, su kuria susiduria techniniai prižiūrėtojai, yra prastas, nekokybiškas projektavimas.
Projekto ekspertizė privaloma ne visais atvejais
Dažnai techninius projektus daro užsakovas – butų ūkis ar bendrija. Jie, anot A. Šerno, nėra kompetentingi, negali įvertinti kokybės. Kita problema – projektų ekspertizę turintys vertinti ekspertai nežiūri, ar kokybiškai parengtas projektas, nors jie, akcentuoja A. Šernas, turėtų būti kaip filtras. Tačiau projektų ekspertizių reikia ne visais atvejais.
Reglamente, kuris nustato ekspertizės būtinumą, apibrėžta, kad pastato atnaujinimo atveju bendroji projekto ir dalinė projekto ekspertizės yra neprivaloma, kai pastatai atnaujinami pagal Aplinkos ministerijos (AM) patvirtintus tipinius statinių projektus, pritaikytus konkretiems atnaujinamiems pastatams. Arba pagal projektus, parengtus naudojant AM patvirtintus tipinius konstrukcinius elementus. Paprastai ekspertizės privalomos aukštesniems negu 5 aukštų gyvenamiesiems daugiabučiams, kurių naudingas plotas yra nuo 2 tūkst. kv. metrų.
„Įsivaizduokit gyventoją – jis tiki, kad projektuotojas teisingai suprojektuos, bet projektuotojai turi per daug darbų, nespėja visko tinkamai padaryti, kenčia kokybė, o filtro arba eksperto, kas patikrintų, nėra. Savivaldybės, bendrijos atstovai neturi kompetencijos. O ekspertizė, kuri tai turėtų atlikti, praktiškai nedirba, tik pinigus ima. Tuo ir baigiasi. Su tuo susijusios visos problemos“, – dalijasi A. Šernas.
A. Šerno nuomone, atsakomybė už neatliktą darbą turi būti. Kontrolės nebuvimas atriša rankas daryti kuo greičiau, pigiau, nesigilinant, darbus patikint studentui, jaunam specialistui, kuris neturi jokios patirties.
Techniniai prižiūrėtojai pasigenda detalumo
Statybos inspekcijos duomenimis, dažniausiai nustatomi pažeidimai, susiję su palangių, nuogrindų nuolydžiu, angokraščių užtaisymu, apšiltinamo paviršiaus paruošimu, cokolio apšiltinimu, statybos dokumentacijos pildymu. Nors šie trūkumai nėra esminiai teisės aktų pažeidimai ir Inspekcijos pareigūnams pareikalavus nedelsiant pašalinami, techninis prižiūrėtojas privalo akylai stebėti probleminėse vietose atliekamus ar neįprastos technologijos reikalaujančius darbus, akcentuoja Statybos inspekcijos viršininkė L. Nalivaikienė. Pasirašydamas paslėptų darbų aktus, techninis prižiūrėtojas turi įsitikinti, kad darbai atlikti tinkamai. Tačiau A. Šernas pastebi, kad visi šie pažeidimai gali būti susiję su nekokybiškai atliktais projektais. Jo žodžiais, jeigu projekte nenurodyta, kaip tai turi būti atlikta, gali interpretuoti, daryti – kaip nori, kaip išmanai.
Kaip pavyzdį UAB „Statybų techninė priežiūra“ bendrosios techninės priežiūros vadovas A. Šernas pateikia STR dėl fasadų šiltinimo, kur, jo žodžiais, pakankamai aiškiai visa nurodyta. Šiuo atveju techniniam prižiūrėtojui nėra problemų reikalauti kokybės – visa nurodyta reglamente.
Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vadovas Edvardas Petrauskas replikuoja, kad tiek projektavime, tiek statyboje lygiagrečiai dar eina daugybė STR, normatyvų, kurių reikia laikytis, nors jie ir nebūtų užfiksuoti projektuose.
Kaip projektai susiję su emigracija
Portalo kalbinti įvairių susijusių institucijų atstovai sako, jog uždaras ratas susidaro dėl to, kad visi proceso dalyviai nori gauti smulkiai detalizuotą, ekspertų patvirtiną ir užtikrintą informaciją, kad patiems nebereikėtų nieko ieškoti ir tikrinti, tikslinti.
Tam techninių projektų rengėjai turi ne dauginti turimus tipinius projektus, o juos daryti kiekvienam pastatui atskirai. Pagal šiuos techninius projektus rangovai turi pasirengti kuo detalesnius, išsamesnius darbo projektus. Tačiau rangovai pripažįsta, kad ne visada darbo projektai yra detalūs. Tai yra ir dėl prastos techninių projektų kokybės, ir dėl to, kad statybininkai „žino, kaip reikia“, nes daugelis turi didelę patirtį, ir taupydami lėšas bei laiką.
Jeigu abeji projektai būtų detalūs, techninio prižiūrėtojo darbas taip pat būtų efektyvesnis. Paklausti, kodėl taip ir nevyksta, portalo pašnekovai bei kiti kalbinti specialistai tvirtina, kad tai yra dėl lėšų taupymo. Norint parengti kokybiškus ir detalius projektus, reikia jiems skirti laiko ir kvalifikuotų darbuotojų. Visa tai kainuoja pinigus, kurių renovacijos projektuose trūksta, o gyventojai yra linkę mokėti dar mažiau. Taip modernizavimo kokybė grįžta į socialinę sferą, darbo jėgos „ištekėjimą“ iš Lietuvos. Norint mokėti normalų atlyginimą, reikia imti kuo daugiau projektų ir kuo greičiau juos atlikti – su visomis pasekmėmis.
Per CPO LT rangą perka tik su projektavimu
Prieš kelerius metus galiojo tvarka, kai renovuojant namus projektą ir rangos darbus reikėjo pirkti skyrium. Tokią situaciją BETA projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus vadovas E. Petrauskas vadina košmaru. Tačiau prieš trejus metus situacija pasikeitė, per CPO LT galima pirkti bendruosius ir specialiuosius rangos darbus ir su projektavimu, ir be projektavimo.
Kaip patvirtino CPO LT, pastaruoju metu visi užsakovai rangos darbus perka tik su projektavimu. Tai reiškia, kad rangovas pats atsakingas už tai, kokios kokybės projektą parengė arba įsigijo. Tad skųsdamiesi netinkamai parengtais, nepakankamai detaliais darbo projektais, rangovai ginčytųsi patys su savimi. Tačiau reikalavimai techniniams prižiūrėtojams nuo to nesikeičia – jie privalo kontroliuoti, kad darbai būtų atliekami pagal statinio projektą ir kokybiškai.
„Inspekcija, siekdama būti konsultante ir patarėja, neįsipareigoja palikti nenubaustus statybos dalyvius, dėl aplaidumo ar neišmanymo nepaisančius kokybės reikalavimų“, – sakė Statybos inspekcijos viršininkė L. Nalivaikienė.